Pagrindiniai duomenų tipai

Pagrindiniai duomenų tipai

Programavime naudojami įvairūs duomenys. Pagal savybes jie skistomi į klases, vadinamais duomenų tipais. Pavyzdžiui:

• Sveikieji skaičiai priklauso sveikųjų skaičių tipui;
• Duomenys, turintys dvi logines reikšmes - tiesa ir netiesa (true ir false), priklauso loginiam tipui;
• ir kiti.

Duomenų tipas rodo kiek reikia skirti kompiuterio atminties tokio tipo kintamojo reikšmei saugoti.

Diskretieji duomenų tipai

Duomenų tipas apibrėžiamas to tipo duomenų reikšmių aibe ir operacijomis, atliekamomis su tomis reikšmėmis.

Diskretieji duomenų tipai yra patys papraščiausi.

Tolydieji duomenų tipai

C++ kalboje yra tik du tolydieji duomenų tipai. Jie skirti realiems skaičiams aprašyti ir naudojami atliekant įvairius skaičiavimus, susijusius su fizika, matematika ir kitais mokslais.

Kintamieji

Programose dažnai reikia apskaičiuoti algebrinių reiškinių reikšmes, o jiems užrašyti naudojami kintamieji ir konstantos. Kintamasis programoje nurodomas vardu (identifikatoriumi), ir jis programos bėgyje gali keisti savo reikšmę. Kintamasis suprantamas kaip kompiuterio operatyviosios atminties tam tikro dydžio sritis, kurioje galima įsiminti nustatyto tipo reikšmę (sveikajį skaičių, realųjį skaičių, tekstą, kt.). Atminties srities dydis priklauso nuo kintamojo tipo. Programoje visi kintamieji turi būti aprašyti, nurodytas jų tipas.

Kintamojo vardą parenka pats programuotojas. Gerai, kai kintamojo vardas yra prasminis, tada lengva suprasti programą. Daugelyje proramavimo kalbų vardai kuriami pagal tokią taisyklę

Vardas turi prasidėti lotyniška raide. Toliau varde gali būti lotyniškos raidės arba skaitmenys. Tarpai neleistini.
Nerekomenduojama pasirinkti vardų, kurie prasideda pabraukimo ženklu.

C++ klaboje varde leidžiama vartoti ir pabraukimo ženklą. Pabraukimo simboliu prasidedantys vardai naudojami tik kompiliatoriuje, kaip specialią paskirtį turintys vardai. Be to, C++ kalboje skiriamos didžiosios ir mažosios raidės, todėl tai reikia prisiminti ne tik rašant vardus. Pvz., vardai ABC, Abc, aBc, abc yra skirtingi.

Kintamųjų vardai negali sutapti su C++ kalbos baziniais žodžiais

asm, auto, bool, break, case, catch, char, class, const, const_cast, continue, default, delete, do, double, dynamic_cast, else, enum, explicit, export, extern, false, float, for, friend, goto, if, inline, int, long, mutable, namespace, new, operator, private, protected, public, register, reinterpret_cast, return, short, signed, sizeof, static, static_cast, struct, switch, template, this, throw, true, try, typedef, typeid, typename, union, unsigned, using, virtual, void, volatile, wchar_t, while,

o taip pat žodžiais

and, and_eq, bitand, bitor, compl, not, not_eq, or, or_eq, xor, xor_eq.

Kai kurie kompiliatoriai gali turėti ir kitų rezervuotų žodžių, kurių negalima vartoti kaip kintamųjų vardų.

Tinkamų vardų pavyzdžiai:
  A, B, C, d, x, y - vardai, sudaryti iš vienos raidės,
  x1, x2, A1, B1 - vardai, sudaryti iš raidės ir skaitmens,
  suma, NMAX, min, kiek - vardai, sudaryti iš vieno žodžio,
  TeigSum, NeigSum, IsViso - vardai, sudaryti iš dviejų žodžių arba jų santrumpų,
  teig_sum, neig_sum - vardai, kuriuose panaudotas pabraukimo ženklas.

Kintamiųjų aprašymas

Aprašant kintamąjį nurodomas jo vardas ir tipas Pvz.:

int a, b, c, d; // sveikųjų skaičių tipo kintamieji a, b, c ir d
duoble x, y; // realiųjų skaičių tipo kintamieji x ir y

Aprašomam kintamajam labai paprastai galima suteikti ir pradinę reikšmę (jei ji žimnoma):

int a = 17, b = -4, c = 11; 
duoble x = 4.1e-5

Prie kintamųjų aprašų rašomi komentarai, kuriuose paaiškinama kintamųjų paskirtis:

double a, b, c; // kvadratinės lygties koeficientai
duoble d; // diskriminanatas
double x1, x2; // sprendiniai