C++ teorija

fcntl.h    Priemonės lietuviškiems rašmenims išvesti į ekraną

io.h        Priemonės lietuviškiems rašmenims išvesti į ekraną

setlocale (LC_ALL, "Lithuanian");                                                                                                                                 endl; tas pats   '\n';

Programos struktūra

 #include                          // bibliotekų įtraukimas

using namespace std;     // naudojama standartinė vardų erdvė

int main (void)                  // pagrindinė programos funkcija

{                                       // čia rašomi veiksmai ir komandos PRADŽIA (BEGIN)

return 0;                           // funkcijos grąžinama reikšmė OS

}                                       // PABAIGA (END)         

+   sudėties veiksmas ir teigiamas skaičiaus ženklas;

-   atimties veiksmas ir neigiamas skaičiaus ženklas;

*   daugyba;

/   dalyba;

%   tik sveikajam tipui taikomas liekanos skaičiavimo veiksmas.

//Bibliotekos   
http://www.cplusplus.com/reference/

#include <iostream> // Cout ir cin biblioteka

#include <cmath> arba  #include < math.h > 
// Matematinė

#include <iomanip>                 cout<< setprecision(4) << rez << endl;   // Tikslumas

#define PI 3.14159 
// Matematinė

Ryšio su programos išore palaikymui vartojami trijų pagrindinių tipų srautai:

įvedimo (istream), išvedimo (ostream) ir dvipusio ryšio (iostream).

Srautų atskyrimui naudojami skirtingi operatoriai:

cout operatorius   <<   duomenų siuntimas į ostream tipo srautą (išvedimas į ekraną);

cin    operatorius   >>   duomenų siuntimas į istream tipo srautą (įvedimas į programą).

= = tikrinama ar kintamieji lygus;

!= tikrinama ar kintamieji nelygūs;

< tikrinama ar pirmas kintamasis mažesnis už antrą;

> tikrinama ar pirmas kintamasis didesnis už antrą;

<= tikrinama ar pirmas kintamasis mažesnis už antrą arba lygus jam;

>= tikrinama ar pirmas kintamasis didesnis už antrą arba lygus jam;

|| tikrinama ar bent vienas iš kintamųjų tinka pagal sąlygą (loginis ARBA);

&& tikrinama ar visi kintamieji tinka pagal sąlygą (loginis IR).

Reiškinių tipai: 

Aritmetiniai   +, -, *, /, %;

Santykio    >, <, >=, <=, !=, ==;

Loginiai    && (IR)   || (ARBA)   ! (NE)

Pagrindiniai duomenų tipai

Programavime naudojami įvairūs duomenys. Pagal savybes jie skistomi į klases, vadinamais duomenų tipais.
Pavyzdžiui:Sveikieji skaičiai priklauso sveikųjų skaičių tipui;

Duomenys, turintys dvi logines reikšmes - tiesa ir netiesa (true ir false), priklauso loginiam tipui; ir kiti.

Duomenų tipas rodo kiek reikia skirti kompiuterio atminties tokio tipo kintamojo reikšmei saugoti.

 

Duomenų tipai:

Paprastieji:

Sveikieji: int; char; short; long.

Realieji: float; double.

Išvestiniai: rodyklė; adresas.

Struktūriniai: masyvas, struktūra arba įrašas; funkcija

Diskretieji duomenų tipai

Duomenų tipas apibrėžiamas to tipo duomenų reikšmių aibe ir operacijomis, atliekamomis su tomis reikšmėmis.

Diskretieji duomenų tipai yra patys papraščiausi.

Tolydieji duomenų tipai

C++ kalboje yra tik du tolydieji duomenų tipai. Jie skirti realiems skaičiams aprašyti ir naudojami atliekant įvairius skaičiavimus, susijusius su fizika, matematika ir kitais mokslais.

       Programose dažnai reikia apskaičiuoti algebrinių reiškinių reikšmes, o jiems užrašyti naudojami kintamieji ir konstantos. Kintamasis programoje nurodomas vardu (identifikatoriumi), ir jis programos bėgyje gali keisti savo reikšmę. Kintamasis suprantamas kaip kompiuterio operatyviosios atminties tam tikro dydžio sritis, kurioje galima įsiminti nustatyto tipo reikšmę (sveikajį skaičių, realųjį skaičių, tekstą, kt.). Atminties srities dydis priklauso nuo kintamojo tipo. Programoje visi kintamieji turi būti aprašyti, nurodytas jų tipas.